Kaip ištverti, kai socialiniuose matai buvusiojo naują santykį. Mokslu pagrįstas planas: ribos, algoritmų valdymas, savireguliacija ir „no contact“.
Pamatyti buvusiojo naują santykį socialiniuose tinkluose gali būti kaip dūris į krūtinę – gal tai nuotrauka, gabaliukas iš istorijos, komentaras. Žinai, kad scrollinimas tau nepadeda, bet sustoti sunku. Šiame gide sužinosi, kodėl tavo smegenys ir prisirišimo sistema reaguoja būtent taip, ir gausi mokslu pagrįstą, praktiškai įgyvendinamą planą, kuris padės išgyventi artimiausias savaites, atgauti vidinę ramybę ir priimti protingus sprendimus. Jungiame įžvalgas iš prisirišimo psichologijos (Bowlby, Ainsworth, Hazan & Shaver), meilės neurochemijos (Fisher, Acevedo, Young), išsiskyrimų tyrimų (Sbarra, Marshall, Field) ir socialinių tinklų veikimo mechanizmų (Kross, Verduyn, Tandoc), kad sukurtume tau aiškią strategiją.
Kai buvęs staiga pasirodo su nauju žmogumi socialiniuose tinkluose, vienu metu susiduria keli mechanizmai – neurochemija, prisirišimas ir kognicija.
Ką tai reiškia tau? Kad nedarai nieko „blogo“, jei patiri trigerius. Ir kad su tiksliomis strategijomis gali nutraukti kilpą, nuraminti nervų sistemą ir susigrąžinti veiksmų laisvę.
Meilės neurochemija panaši į priklausomybę nuo narkotikų. „Detoksas“ skauda, bet smegenys plastiškos ir gali atsistatyti.
Kad atlaikytum socialinių tinklų trigerius, prireiks integruoto plano:
Jei dabar tau labai sunku, pradėk nuo greitų, įrodymais pagrįstų intervencijų, kurios duoda didžiausią efektą.
Dėmesio: Nepainiok kontrolės su kontaktu. Sąskaitos tikrinimas atrodo kaip kontrolė, bet tai paslėptas kontaktas, kuris maitina tavo prisirišimo sistemą. Trumpuoju laikotarpiu ramina, ilguoju kenkia.
Atpažink mąstymo modelius, kurie palaiko skausmą:
Kognityvinė kontrstrategija trimis žingsniais:
Artimiausios keturios savaitės nulems, kaip greitai nusiramins sistema. Naudok šį aiškų ritmą.
Pakankamas laikas įpročiams perstartuoti ir sumažinti ūmų stresą.
Kasdienės mikro praktikos (kvėpavimas, žurnalas, ėjimas) suteikia apčiuopiamą efektą.
Fiziologija, kognicija, elgesys – taikomi kartu, veikia stipriausiai.
Naudosime fiktyvius pavyzdžius, kad atpažintum save ir matytum aiškius veiksmus.
Po išsiskyrimo smegenys kuria pasakojimą: „Kodėl taip nutiko? Ką tai reiškia apie mane?“ Socialiniai tinklai pateikia lyg ir „įrodymus“. Tavo užduotis – formuoti kitą, realesnį naratyvą.
Greitas pratimas: Parašyk 10 sakinių, prasidedančių „Nors..., aš...“. Pavyzdys: „Nors matau jų atostogas, aš šį vakarą mėgausiuosi savo vakariene ir eisiu anksti miegoti.“ Kartok 7 dienas.
Svarbu: Bendrauk skaitmeniškai „gynybiškai“. Nerašyk įrašų „buvusiajam“, jokio pasyvaus agresyvumo. Tai maitina prisirišimo sistemą ir siunčia signalus, kurių vėliau gailėsies.
Atkrytis nėra nesėkmė, tai grįžtamasis ryšys.
Nereikia herojiškai „blokuoti visko“. Reikia tikslių taisyklių.
Pavyzdinė formuluotė: „Man svarbu saugoti vaikų privatumą. Ar galime susitarti nuotraukas dalintis tik šeimos rate?“
Reframingo mantra: „Turiu tik 5% informacijos ir 100% jausmų. Veikiu pagal vertybes, ne pagal prielaidas.“
Greitas pratimas: Ką sakai sau pamatęs nuotrauką? Kuriai kategorijai tai priklauso? Pasirink atitinkamą antidotą.
Šis straipsnis orientuotas į stabilizaciją. Paradoksalu, bet emocinė pusiausvyra yra geriausias pagrindas bet kokiai vėlesnei strategijai.
1–7 dienos: Kasdien 10 min „stiprybių žurnalas“ – 3 dalykai, kuriuos padarei gerai; 1 dėkingumas; 1 draugiškas sau sakinys. 8–14 dienos: Kasdien 1 veiksmas pagal vertybę (pvz., Pagalba: kažkam parašyti malonią žinutę).
Papildomai: Veidrodžio pratimas 2 min: „Matau skausmą ir drąsą. Aš esu su savimi.“
Užsimerk, prisimink vietą, kur jautiesi saugiai. Pastebėk detales: spalvas, garsus, temperatūrą. Uždėk ranką ant širdies ir susiek sceną su kvėpavimu. 3 minutės. Naudok šį „inkarą“ prieš atidarydamas apps ar kai kyla trigeriai.
Nustatyk ribas ramiai ir aiškiai: „Man padeda nieko negirdėti apie X. Papasakok geriau, kaip tau sekasi.“ Kartok nuosekliai. Įvertink ribas gerbiantį elgesį, o jų nesilaikymo atveju laikinai mažink kontaktą.
Reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas padeda mažinti streso hormonus, gerina miegą ir kelia teigiamas emocijas. Tau nereikia maratono. 20–30 min spartaus ėjimo kasdien – puikus minimumas. Prierišk prie rutinos (po pusryčių, po darbo), o ne prie motyvacijos.
Viliojanti mintis tikėtis, kad „neištemps“. Psichologiškai rebound modeliai egzistuoja – greiti nauji ryšiai gali pridengti gedulą. Tačiau tau mažai padės spėlionės. Susitelk į vienintelę tavo kontrolės zoną: tavo regulaciją, vertybes, įpročius. Net jei tai rebound, tik su stabiliu vidumi protingai panaudosi būsimas galimybes – su bet kuo.
Gėda šnabžda: „Turėtum jau būti peržengęs.“ Mokslas sako: išsiskyrimo skausmas normalus, socialiniai jį sustiprina. Tu nesi silpnas, jei tai tave trigerina. Stiprybė – elgtis švelniai ir nuosekliai, net kai skauda.
Ne kiekvienas tinklas trigerina vienodai. Koreguok taktiką pagal platformą:
Mini patikra: Po trigerio paklausk „Ieškau kontakto, kontrolės ar komforto?“ – ir pasirink atitinkamą intervenciją (Kontaktas -> saugus žmogus; Kontrolė -> uždaryti app + kvėpavimas; Komfortas -> šiltas gėrimas, dušas, ėjimas).
Kada kreiptis profesionalios pagalbos? Jei miegas savaites rimtai sutrikęs, krenta darbingumas/studijos, smunka savivertė ar daugėja rizikingo elgesio, arba jei istorijoje buvo smurtas/peržengimai. Pagalbos ieškojimas – stiprus veiksmas, ne trūkumas.
Jei padarysi tik vieną dalyką: išjunk pranešimus ir nutildyk didžiausius trigerius. Tai nukerpa 80% dirgiklių, kurie tave įtraukia į feedą.
Priklauso. Jei buvo smurtas ar stipri destabilizacija: taip, blokas yra savisauga. Jei bendras vaikų auginimas ar profesiniai ryšiai – dažnai geriau „nutildyti/nebesekti“.
Žmogiška būti smalsiam, bet tai beveik visada didina skausmą, palyginimą ir grumtis. Gerovė gerėja, kai kuri atstumą.
Prašyk mandagiai kurį laiką tave „aplenkti“ su naujienomis apie buvusįjį. Naudok įrankius (nutildyti, „rodyti mažiau“). Tai savisauga, ne įžeidimas.
Nukreipk žvilgsnį, vienas įkvėpimas, padėk įrenginį, 90 s „urge surfing“. Po to trumpa pastaba: kas padėjo? Treniruok šį modelį.
Dažniausiai ne ūmioje fazėje. „Brandu“ yra nereaguoti. Palauk bent 30 dienų, kol emocijos stabilizuosis.
Dirbk su kuruotais sąrašais, naudok kompiuterį su blokatoriais, aiškūs laiko langai. Griežtai atskirk darbą (sąrašai) ir privatą (be trigerinių feedų).
Individualu. Daugeliui po 2–4 savaičių nuoseklaus taikymo ženkliai lengviau. Tęsk – maži žingsniai susideda.
Trumpam gal, bet rizikinga. Jei tikslas – nusiraminimas per įspūdį kitiems, tai nelaikys. Grįžk prie postinimo, kai nebereaguoji.
Kvėpuok, pasižymėk, kas įvyko, rinkis mažą atsvarą (ėjimas, saugus žmogus), tęsk planą. Atkrytis – įvykis, ne nuosprendis.
Gali arba ne. Tai ne tavo kontrolėje. Tavo fokusas: stabilumas, vertybės, gyvenimas. Čia tavo tikroji galia.
Dabar išgyveni dvigubą audrą: išsiskyrimo skausmą ir socialinių tinklų stiprintuvą. Supratęs mechanizmus ir protingai susitvarkęs aplinką, galėsi bangas „pagaudyti“, o ne būti nuplaunamas. Nebūtina visko daryti iškart. Pasirink šiandien tris dalykus: išjunk pranešimus, atlik kvėpavimo pratimą, paskambink žmogui. Po kelių savaičių nervų sistema nurims, mintys taps aiškesnės, kasdienybė lengvesnė. Tada, su daugiau vidinės pusiausvyros, priimsi geresnius sprendimus: ar ir kaip bendrauti, ką pasilikti ir ką paleisti. Tu nesi savo laiko juosta. Tu esi žmogus, kuris ją kuria.
Bowlby, J. (1969). Prisirišimas ir netektis: 1 tomas. Prisirišimas. Basic Books.
Ainsworth, M. D. S., Blehar, M. C., Waters, E., & Wall, E. (1978). Prisirišimo modeliai: Psichologinis „svetimos situacijos“ tyrimas. Lawrence Erlbaum.
Hazan, C., & Shaver, P. (1987). Romantinė meilė kaip prisirišimo procesas. Journal of Personality and Social Psychology, 52(3), 511–524.
Fisher, H. E., Brown, L. L., Aron, A., Strong, G., & Mashek, D. (2010). Atlygis, priklausomybė ir emocijų reguliacijos sistemos, susijusios su atstūmimu meilėje. Journal of Neurophysiology, 104(1), 51–60.
Acevedo, B. P., Aron, A., Fisher, H. E., & Brown, L. L. (2012). Ilgalaikės intensyvios romantinės meilės nerviniai koreliatai. Social Cognitive and Affective Neuroscience, 7(2), 145–159.
Young, L. J., & Wang, Z. (2004). Poros ryšio neurobiologija. Nature Neuroscience, 7(10), 1048–1054.
Eisenberger, N. I., Lieberman, M. D., & Williams, K. D. (2003). Ar atstūmimas skaudina? Socialinės atskirties fMRI tyrimas. Science, 302(5643), 290–292.
Sbarra, D. A. (2006). Emocinio atsigavimo po santuokos išsiskyrimo prognozavimas. Personality and Social Psychology Bulletin, 32(10), 1316–1331.
Sbarra, D. A., & Emery, R. E. (2005). Nesantuokinių santykių nutrūkimo emocinės pasekmės: pokyčių ir individualių svyravimų analizė. Personal Relationships, 12(2), 213–232.
Marshall, T. C., Bejanyan, K., Di Castro, G., & Lee, R. A. (2013). Prisirišimo stiliai kaip su Facebook susijusio pavydo ir stebėsenos prediktoriai. Personal Relationships, 20(1), 1–22.
Field, T., Diego, M., Pelaez, M., Deeds, O., & Delgado, J. (2010). Išsiskyrimo distresas tarp universiteto studentų. Adolescence, 45(178), 409–427.
Gottman, J. M. (1994). Kas prognozuoja skyrybas? Santuokinių procesų ir rezultatų ryšys. Lawrence Erlbaum Associates.
Johnson, S. M. (2004). Emociškai fokusuotos porų terapijos praktika: ryšio kūrimas. Guilford Press.
Hendrick, S. S., & Hendrick, C. (1986). Meilės teorija ir metodas. Journal of Personality and Social Psychology, 50(2), 392–402.
Kross, E., Verduyn, P., Demiralp, E., Park, J., Lee, D. S., Lin, N., ... & Ybarra, O. (2013). Facebook naudojimas prognozuoja jaunų suaugusiųjų subjektyvios gerovės mažėjimą. PLoS ONE, 8(8), e69841.
Verduyn, P., Ybarra, O., Résibois, M., Jonides, J., & Kross, E. (2017). Ar socialiniai tinklai gerina ar menkina subjektyvią gerovę? Kritinė apžvalga. Social Issues and Policy Review, 11(1), 274–302.
Tandoc, E. C., Ferrucci, P., & Duffy, M. (2015). Facebook naudojimas, pavydas ir depresija tarp studentų: ar „facebookinimas“ slegia? Computers in Human Behavior, 43, 139–146.
Fox, J., & Warber, K. M. (2014). Socialiniai tinklai romantiškuose santykiuose: prisirišimas, pavydas ir partnerio stebėsena. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 17(1), 3–7.
Clayton, R. B., Nagurney, A., & Smith, J. R. (2013). Neištikimybė, išsiskyrimas ir skyrybos: ar kaltas Facebook naudojimas? Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 16(10), 717–720.
Nolen-Hoeksema, S. (2000). Ruminacijos vaidmuo depresiniuose sutrikimuose ir mišriuose nerimo\/depresijos simptomuose. Journal of Abnormal Psychology, 109(3), 504–511.
Ochsner, K. N., & Gross, J. J. (2005). Emocijų kognityvinė kontrolė. Trends in Cognitive Sciences, 9(5), 242–249.
Przybylski, A. K., Murayama, K., DeHaan, C. R., & Gladwell, V. (2013). Motyvaciniai, emociniai ir elgesio koreliatai, susiję su FOMO. Computers in Human Behavior, 29(4), 1841–1858.
Orben, A., & Przybylski, A. K. (2019). Paauglių gerovės ir skaitmeninių technologijų naudojimo sąsaja. Nature Human Behaviour, 3, 173–182.
Kross, E., & Ayduk, O. (2011). Prasmės radimas neigiamose patirtyse per savęs distancijavimą. Current Directions in Psychological Science, 20(3), 187–191.
Festinger, L. (1954). Socialinio palyginimo procesų teorija. Human Relations, 7(2), 117–140.
Gollwitzer, P. M. (1999). Įgyvendinimo intencijos: dideli paprastų planų efektai. American Psychologist, 54(7), 493–503.
Neff, K. D. (2003). Savikompersija: alternatyvi sveiko santykio su savimi samprata. Self and Identity, 2(2), 85–101.
Neff, K. D., & Germer, C. K. (2013). Dėmesingos savikompersijos programos pilotinis ir atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas. Journal of Clinical Psychology, 69(1), 28–44.
Hayes, S. C., Luoma, J. B., Bond, F. W., Masuda, A., & Lillis, J. (2006). Priėmimo ir įsipareigojimo terapija: modelis, procesai ir rezultatai. Behaviour Research and Therapy, 44(1), 1–25.
Gross, J. J. (2015). Emocijų reguliavimas: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos. Psychological Inquiry, 26(1), 1–26.
Marlatt, G. A., & Donovan, D. M. (Red.). (2005). Atkryčio prevencija: palaikymo strategijos priklausomybių gydyme (2-as leid.). Guilford Press.
Buysse, D. J. (2014). Miego sveikata: ar galime ją apibrėžti, ar tai svarbu? Sleep, 37(1), 9–17.
Walker, M. (2017). Kodėl mes miegame: miego ir sapnų galia. Scribner.